BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kada paskutinį kartą sakei savo artimiesiems kad tu juos myli?

Papasakosiu vieną istoriją…
Ji tikra ir dar visai nesenai išgyventa…
Buvo nuostabus ryats!!! Šviesu, šilta, žodžiu nuostabi diena!
Tą dieną aš švenčiau savo gimtadienį, viskas vyko sklandžiai… (beveik)
Tiek daug gėlių aš gavau, tiek daug draugu buvo šalia… tą mano gyvenime labai man svarbią dieną…
Viskas vyko vakare. Buvo netoli 00:00 visi rinkomės i kiemely ir laukėme fejerverko :D Taip fejerverko ir jis buvo tą dieną, ir gant nemažas! Staiga kažkas pribėgo prie manęs ir man pasakė, kad atvažiavo mano Tėtis, galvojau jau nebeatvažiuos…Aš pasimečiau, nors nebuvau prisigėrus kaip kai kurie ir išvis labai puikiai atrodžiau nebuvo dėl ko jaudintis, bet mane išpylė prakaitas…
Kagi viskas truko kelių sekundžių bėgyje,,ir štai ta akistata su Tečiu…
“-Labas…
-Labas…Ką atvažiavai patikrinti? :)
-Taip :) o gal jau kur nors miegi:) Tai galvojau jau reikia užsukti:)
(abu šypsomės,nes šnekam ironiškai, tarsi juokaudami,bet kartu ir sakydami tiesą…)
-Viskas čia labai puiku! Aš net stebiuosi, kaip čia linksma, šokam visi…
-oj jau tuoj dvylika lekiu pasiimti fejerverką!”
Tuom ir baigėsi šis trumputis mūsų pokalbis, mano tėtis visada moka per danty patraukti ir tai mane siaubingai erzina!!!!
Fejerverkas…garžu…visi tylim iš nuostabos, o po to daug daug plojam, ir staiga pajuntu kaip mane paima vyriškos kažkieno rankos ir pradeda mėtyti i dangų…Žvaigždės…nuostabus jausmas…
Matau Tėty, jis su didele šypsena viską stebi,,,
Pagaliau aš išsprūdau iš draugų glėbio ir nuėjau prie jo…
“-Nejau manęs nepasveikinsi…?”
Ir pajuntu stiprų stiprų ir  šiltą apkabinimą ir Tėtis pradeda mane supti kaip kažkada mažą mergaitę…Man tai labai patikdavo, o dabar aš vėl jaučiausi keistai…
Musų šeimoje niekada nebuvo didelio sentimentalumo…deja…Niekada nejutau tėvų meilės ir šilumos,,,Nu tik iš tėčio, jis visada būdavo šalia kai man būdavo labai sunku…Ir šį kartą jis buvo šalia, kai man buvo neapsakomai gera..
Staiga mes pasilikome dviese…šnekamės…
Tas pasnekesys…toks įte mtas, tėtis man visko linki, ir vienas sakinys man labai įstrigo
“Skaudi patirtis, tai kelias i laimę”
Jis žinojo… Jis viską žinojo, dėl ko aš pastarosiomis dienomis vakarais verkdavau…
Aš jį stipriai stipriai apkabinau ir ištariau tuos žodzius kurių nesugebėjau ištarti per 18-niolika metų…
“Aš Tave myliu….”Ir staiga pamačiau tose raugšlėtose, nuo darbo pavargusiose akyse ašaras…
Tėtis : “Aš laimingas…”
Kažkas giliai giliai užsmaugė,,,Kažkas pridusino…Kažką pajutau ko niekada nebuvau pajutus,,,
Ir dabar visa tai rašydama aš vėl viską išgyvenu…
Kodėl gyvenimas toks keistas..
Paskende savo kasdienybėje mes pamirštame tai kas mums brangiausia, tai kas kiekvieną dieną šalia mūsų…
Per dažnai užgniaužiame savo jausmus, pamirštame gražius žodžius ir jų tikrąją vertę,,,
Reikėjo 18-niolikos metų, kad tai suprasčiau,,,bet svarbu supratau..
Kad tik Tėveli Tu žinotum koks Tu man brangus…
Gal jums keista,kad čia visiškai nėra mamos…bet ji mažai buna mano gyvenime tad…
Nepasiduokit tai rutinai!!!
Nors viena dieną pažvelgę i saulę pamatykite daugiau nei kiti mato…Pažiūrėkite i žolę ir supraskite jos didybę,,,Ji menka,,,bet ar tikrai tokia bereikšmė ir menka kaip atrodo? Pagalvokite kiek daug gyvybės šia žeme vaikšto tik todėl, kad ši menka žolytė padeda jiems išgyventi…
Kartais tai kas yra menka ir matoma kiekvieną dieną nera taip jau menka…Viskas turi įpatingą reikšmę,,tik ne visi ją sugebame pamatyti…
Kada paskutinį kartą sakei savo artimiesiems kad tu juos myli?
O ar išvis myli ka nors ?…Susimastyk…Ir kol laikas ištaisyk klaidas…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą